ASTM D624 apibrėžti bandymo principai
ASTM D624 plyšimo stipris apibūdinamas kaip didžiausia jėga, reikalinga plyšimui įtrūkti, prasidėti ar plisti, padalinta iš bandinio storio. Atliekant bandymą, tempimo stiprumo testeris veikia pastoviu kryžminės galvutės greičiu tol, kol gumos bandinys visiškai plyšta.
Gumos ir elastomerų atsparumo plyšimui bandymas
A atsparumo plyšimui bandymas kontroliuojama tempimo deformacija parengtam bandiniui, naudojant tempimo bandymo mašiną. Bandymas tęsiamas tol, kol įvyksta visiškas plyšimas. Kadangi guma ir elastomerai pasižymi sudėtinga deformacine elgsena, ASTM D624 standarte pabrėžiamas nuoseklus bandinių paruošimas, lyginimas ir bandymo greitis, kad būtų užtikrintas rezultatų pakartojamumas.
Svarbu pažymėti, kad guma ir elastomerai skirtingai reaguoja į plyšimą, priklausomai nuo sudėties, kietėjimo, užpildo kiekio ir orientacijos. Todėl ASTM D624 standarte apibrėžti keli bandinių tipai, kurių kiekvienas skirtas atspindėti skirtingą plyšimo mechanizmą, o ne vieną universalią vertę.
Mėginio paruošimas ir bandymo procedūra
Tikslus atsparumo plyšimui bandymas prasideda nuo kruopštaus mėginio paruošimo. Gumos bandiniai turi būti vienodo storio, švarių kraštų ir tikslios geometrijos. Bet koks nelygumas gali turėti didelės įtakos bandymo rezultatams.
Bandinį tempimo bandymo mašinos rankenose sumontuokite centrinėje padėtyje, užtikrindami, kad jis būtų tinkamai išlygintas, kad būtų išvengta lenkimo ar sukimo jėgų. Veikiama tempimo apkrova nustatytu pastoviu greičiu, kol baigsis plyšimas. Užrašykite jėgos ir poslinkio kreivę ir nustatykite didžiausias arba vidutines jėgas pagal pasirinktą bandinio tipą.
Kodėl atsparumo plyšimui bandymai svarbūs gumos naudojimui
Eksploatuojant gumos gaminiai retai sugenda vien dėl tolygaus tempimo. Vietoj to gedimai dažnai prasideda nuo aštrių kraštų, įterptų dalelių arba vietinių įtempimo taškų. Plyšimo stiprumo bandymai padeda inžinieriams suprasti, kaip greitai ir lengvai gali padidėti pradėjęs didėti plyšimas.
Kokybės kontrolės komandoms plyšimo stiprumo bandymas padeda palyginti medžiagas, kontroliuoti procesus ir atlikti įvežamų gaminių patikrą. Gaminių projektuotojams jis padeda nustatyti, ar medžiaga tinka sudėtingoms reikmėms, pvz., dinamiškiems sandarikliams ar dilimui jautrioje aplinkoje.